- vyrystė
- vyrỹstė sf. (2) KII45, K, NdŽ, KŽ; R251, MŽ335, D.Pošk, N, Kos39 1. vyro amžius, būklė: Jau pirma mano jaunystė, o dar daugiaus mano vyrystė buvo pilna jų (nuodėmių) brš. 2. vyriškumas, narsumas, stiprumas: Žmogus pagirtinos vyrystės I.
Dictionary of the Lithuanian Language.
